Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės2019-01-11T07:42:31-02:00

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato  nemažai atvejų kai gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pvz.:  kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kai yra lengvinančių aplinkybių; kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas bei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Praktikoje dažniausiai pasitaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko bei atleidimas pagal laidavimą. Būtent su šiomis galimybėmis reabilituoti kaltininką mes dažniausiai ir dirbame.

Asmuo, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikant su nukentėjusiuoju, jeigu jis ir jo padaryta veika atitinka visus šiuos kriterijus kartu:

padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas

Asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką;

Asmuo  savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo

Asmuo susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu,

Yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu jis yra pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Asmuo, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis ir jo padaryta nusikalstama veika atitinka visus šiuos kriterijus:

įvykdytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas;

jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą;

Jeigu asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;

Asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;

bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta

yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų;

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, bet nebūtinai. Laiduotojais gali būti ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.  Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dažniausiai užduodami klausimai

PIRMINĖ KONSULTACIJA NEMOKAMAI!

Norėdami plačiau sužinoti apie mūsų teikiamas teisines paslaugas ar gauti pirminę profesionalaus teisininko ar advokato teisinę konsultaciją, prašome užpildyti žemiau esančią užklausos formą.
NORIU NEMOKAMOS KONSULTACIJOS
close-link